- prigirdėjimas
- prigirdė́jimas sm. (1) → prigirdėti 1: 1. Didei geras prigirdė́jimas KII147. Neprigirdėjimas gali būti dviejų rūšių Kn. 2. Mes čia kalbam tiktai iš prigirdėjimo srš. \ girdėjimas; išgirdėjimas; pagirdėjimas; prigirdėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.